LR liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono skyriaus tarybos narys Virginijus Simutis
Kaimo bendruomenių, jaunimo ar sporto klubų veikla, nors ir paremta savanoriškumo principu, neretai yra ribojama finansinių išteklių – mažėjant Savivaldybės skiriamam finansavimui NVO (nevyriausybinėms organizacijoms), jų renginiai, šventės be verslo paramos tampa ganėtinai sunkiai įgyvendinamu dalyku. Todėl verslo indėlis į darnų aplinkos vystymąsi tampa itin svarbiu veiksniu tiek siekiant kurti ar atnaujinti viešosios infrastruktūros objektus, tiek sudarant galimybes veikti.
Savivaldybė gali
Deja, tokia verslo ir NVO partnerystė Klaipėdos rajone užsimezga dažniausiai tik nevyriausybinių arba verslo sektoriaus organizacijų iniciatyva. Savivaldybės politikai nesiryžta panaudoti savo arsenale turimų instrumentų, galinčių paskatinti bendrų NVO ir verslo sektoriaus projektų atsiradimą. Nėra žengiamas net pirmasis žingsnis – neremiamas ir neskatinamas verslo kūrimas kaimiškose vietovėse, nors tam pakanka vietos savivaldos lygmeniu priimamų politinių sprendimų.
Vienas iš bendradarbiavimo būdų – patalpų smulkiajam verslui lengvatinėmis sąlygomis suteikimas. Kiekvienoje seniūnijoje apstu apleistų ir nenaudojamų, Savivaldybei priklausančių pastatų, kuriuose puikiausiai galėtų įsikurti kirpykla, kepykla ar kita smulkaus verslo įmonėlė. Tereikia turimas patalpas perduoti verslias idėjas „atsinešusiems“ asmenims, juk kiekviena versli iniciatyva kaime – tai kuriamos darbo vietos. O skatinamas ir remiamas verslas turi kur kas daugiau galimybių pats skatinti ir remti.
Kita galimybė – verslo ir NVO bendradarbiavimas turi tapti prioritetu visuose Savivaldybės skelbiamuose veiklos finansavimo konkursuose. Tikslas – skatinti verslo ir NVO partnerystę abiems sektoriams naudingose srityse: infrastruktūros gerinimo, darbo vietų sukūrimo ar užimtumo skatinimo. Toks skirtingų sektorių bendradarbiavimas skatina kūrybiškumą, naujas idėjas ir inovacijas. Verslo įsitraukimas į tokią partnerystę įgalina įmones gerinti savo reputaciją ir įvaizdį, o NVO atstovams suteikia nemažai naujų kompetencijų verslumo srityje.
Geroji patirtis
Agluonėnų seniūnija yra gana maža. Joje įsikūrusios kelios NVO – Agluonėnų jaunimo studija, Agluonėnų seniūnijos bendruomenė, Agluonėnų sporto klubas „Agluona“. Agluonėnai turi ir savo krepšinio komandą. Visų šių organizacijų veikla be verslo paramos yra sunkiai įsivaizduojama.
Su broliais sukūrę savo verslą, kartu su partneriais geranoriškai remiame vietos NVO iniciatyvas. Puikiai prisimename devyniasdešimtuosius metus, kuomet nesugalvodami ką veikti, trynėme kiemų suolus. Todėl dabar aktyviai remiame jaunimą, sportą, bendruomenės organizuojamus renginius. Kartu džiaugiamės pasiektais rezultatais, suorganizuotais festivaliais, kaimo šventėmis ar išugdytais talentais. Bendradarbiaujame ir su kitomis, šalia mūsų bendrovės veiklos zonos esančiomis, NVO. Prisidėjome įrengiant vaikų žaidimo aikšteles, tvarkant bendruomenės namų aplinką, organizuojant miestelių šventes.
Norėtųsi, kad tokia labdaringa veikla iš pavienių reiškinių peraugtų į visuotinai suprantamą ir priimtiną normą. Didelis ir atsakingas vaidmuo čia tenka Savivaldybei – jos politikams, administracijos darbuotojams. Nesant tinkamoms įžvalgoms ir patirčiai, veikiant įvairiems politiniams susitarimams ar pasenusiam požiūriui į verslą, geros idėjos dažnai taip ir lieka neįgyvendintos.
Todėl itin norėtųsi, kad vietos valdžioje būtų kuo mažiau sustabarėjusių ir praeitimi gyvenančių politikų, tačiau plėstųsi verslių, jaunų ir iniciatyvių žmonių ratas.