Remigijus Riekašius, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir teisės katedros docentas, socialinių mokslų daktaras
Dažnas, paklaustas, kas yra svarbiausi savivaldybėje, minėtų merą, administracijos vadovus ar tarybą. Tačiau iš tikrųjų svarbiausia yra gyventojų bendruomenė, nes būtent jai tiek Konstitucija, tiek kiti teisės aktai laiduoja savivaldos teisę. Visos savivaldybės institucijos (ir meras, ir taryba, ir administracija) tėra tos, kurios atsakingos už tai, kad būtų veikiama vadovaujantis bendruomenės interesais. Deja, bet tiek apskritai Lietuvoje, tiek konkrečiai Klaipėdos rajone šios nuostatos pamirštamos. Išrinktieji pamiršta, kad yra renkami tarnauti bendruomenei, o ne ją valdyti. Taip gimsta ir arogantiška nuostata „mes žinome Jūsų problemas“, nors kas galėtų geriau už pačius gyventojus žinoti savo problemas. Paprastai gyventojai žino ir geriausią tų problemų sprendimo būdą – reikia tik juos išklausyti.
Deja, bet dažniausiai mūsų savivaldybė apsiriboja taip vadinamu vienkrypčiu bendravimu su piliečiais – t.y., juos informuoja apie tai, kas vyksta, kokie sprendimai priimti. Tačiau seniai įrodyta, jog norint efektyviai spręsti problemas, mažų mažiausiai su piliečiais reikia konsultuotis. Nes konsultacijų metu ne tik informacija patenka pas piliečius, bet ir sulaukiama grįžtamojo ryšio.
Šiandieninį mūsų savivaldybės požiūrį į pilietį gana gerai iliustruoja prieš metus vykdyta apklausa korupcijos lygiui savivaldybėje nustatyti. Vykdoma apklausa buvo paminėta vos ne kiekviename korupcijos prevencijai skirtame dokumente, tačiau apklausti tik 22 savivaldybės gyventojai, nors kiekvienas studentas žino, kad jei nori kažką prasmingo pasakyti, reikia apklausti bent šimtą žmonių. O ir tų apklaustųjų nuomonė buvo reikšminga tik tiek, kad buvo galima uždėti paukščiuką grafoje „padaryta“ ir paskelbti trumpą ataskaitą. Net 70 procentų apklaustųjų teigė, kad yra tekę duoti kyšį, bet tai jokių savivaldybės veiksmų neiššaukė. Tik konstatavimą, kad „pagal turimus apklausos rezultatus visuomenė nėra pasiruošusi aktyviai dalyvauti korupcijos prevencijos veikloje ir kovoje su korupcija“. O kaip ji bus pasiruošusi, jei savivaldybei net neįdomi jos nuomonė?
Kai kuriose ilgesnę demokratinę patirtį turinčiose šalyse piliečiams suteikiamos netgi dar didesnės sprendimų įtakojimo galimybės – piliečiai gali rinktis, kokios problemos turėtų būti pirmiausia sprendžiamos, kam turi būti skiriamos biudžeto lėšos. Mūsų savivaldybės bendruomenės tai pasiruošusios daryti, bet šiandieninė savivaldybės taryba nelabai pasiruošusi tas bendruomenes girdėti. Tai matėme prieš porą metų renkant tinkamą vietą daugiafunkcinio sporto centro statybai Gargždų mieste, tai matėme prieš porą mėnesių tarybai „lengva ranka“ nusprendžiant į 2015-2017 m. strateginį veiklos planą įtraukti aikštyno šalia Sporto centro Gargžduose įrengimą bei numatyti įrengimui apie 130 tūkst. eurų. Kada gyventojai apie šią idėją išgirdo? Tada, kai jau sprendimas buvo priimtas. Ar bereikia stebėtis, kai piliečiai sako, jog jų balsas negirdimas.
Savivaldybių tarybų rinkimai yra tas momentas, kai niekas negali ignoruoti piliečių balso. Tai diena, kai galima pakeisti savivaldybės požiūrį į bendruomenes, išrinkti tuos žmones, kurie neužmirš, kad svarbiausia savivaldybėje yra gyventojų bendruomenė.