Apie Klaipėdos rajono sportą, sporto sistemos plėtros galimybes kalbamės su VšĮ „Gargždų futbolas“ direktoriumi, ilgamečiu krepšinio treneriu Rimantu Mikalausku.
Ilgą laiką dirbote krepšinio treneriu biudžetinėje sporto mokykloje, šiuo metu einate VšĮ Gargždų futbolas direktoriaus pareigas. Sakykite, kuo skiriasi darbas biudžetinėje įstaigoje, nuo darbo dalinai privačiame klube?
Pagrindinis skirtumas – požiūris į vaikų ugdymą. Viešojoje įstaigoje visų pirma stengiamės didelį dėmesį skirti vaikų auklėjimui, vertybinėms nuostatoms, patriotiškumui. Kadangi įstaigoje koncentruojamės ties viena sporto šaka, lengviau organizuoti tarptautinius turnyrus, čempionatus.
Biudžetinėse įstaigose viskas orientuota į trumpalaikio rezultato siekimą, nes tik nuo komandos rezultatų priklauso trenerio atlyginimas, kyla jo kvalifikacija. VšĮ „Gargždų futbolas“ į visa tai žiūrima gerokai lanksčiau. Čia svarbesnė yra paties vaiko asmeninė pažanga. Stengiamės, kad kiekvienoje grupėje kartu su treneriu dirbtų ir asistentas. Vaiką mes ugdome sau („Bangos“ komandai). Ką išugdysime, tą ir turėsime.
Vaikus pradėjome treniruoti jau nuo darželinio amžiaus. Tai duoda rezultatų – pirmoje klasėje pas mus ateina tris ar keturis kartus daugiau vaikų, nei į krepšinio treniruotes. 2014 metais, pasibaigus įvairių amžiaus grupių čempionatams, pamatėme, kad visose amžiaus grupėse, kuriose dalyvavo VšĮ „Gargždų futbolas“ komandos, mūsų rajono atstovai pateko tarp aštuonių stipriausių komandų Lietuvoje. Džiaugiamės, kad tėvai labai aktyviai dalyvauja įstaigos veikloje, renkasi stebėti varžybų, palaiko savo vaikus.
Kitas didelis privalumas – Savivaldybei tenkanti žymiai mažesnė finansinė našta. Treniruotes VšĮ „Gargždų futbolas“ lankančiam vaikui tenkantis finansavimas yra dukart mažesnis, nei sporto mokyklos moksleiviui, nors treniruotes lankančių vaikų skaičius beveik identiškas.
Vis tik kokybė priklauso ne tik nuo biudžeto lėšų. Už rėmėjų skirtus pinigus samdome futbolo technikos, vartininkų, fizinio rengimo trenerius, perkame inventorių. Prisidedame gerinant sporto infrastruktūrą.
Kaip galima patobulinti sporto sistemą?
Visus nesutarimus ir diskusijas gali išspręsti vienintelis dalykas – neformalaus ugdymo krepšelio įvedimas. Tik jis parodys, kokios sporto šakos ir kaip gali gyvuoti. Bet šiame procese turėtų dalyvauti tik specializuotos ir licencijuotos organizacijos. Galėtume pasinaudoti Klaipėdos miesto patirtimi.
Mano manymu, Klaipėdos rajone turėtų sėkmingai veikti specializuotos futbolo, krepšinio, galbūt tinklinio mokyklos. Individualių sporto šakų atstovai turėtų vienytis į asociacijas.
Savivaldybės lygmenyje turėtų būti sukurtos aiškios savivaldybės paramos sporto klubams taisyklės. Finansavimas turėtų būti skiriamas įvertinant tai, kokiame lygyje komanda rungtyniauja, kaip reprezentuoja rajoną. Dabar vieni klubai gauna 10 procentų reikalingo biudžeto dydžio paramą, kitus savivaldybė remia 100 procentų.
Kitas lėšas reiktų skirti gyventojų užimtumo sportu programoms ir infrastruktūros gerinimui.
Kas turėtų būti prioritetu – veikla ar infrastruktūra?
Pagrindinis dalykas yra tinkama infrastruktūra. Tai rodo užsienio šalių pavyzdžiai, kai savivaldybė sukuria tinkamą infrastruktūrą ir perduoda ją naudotis sporto klubams. VšĮ „Gargždų futbolas“ aktyviai dalyvavo atnaujinant rajono futbolo infrastruktūrą, pritraukė nemažai papildomų finansavimo šaltinių. Manau, kad savivaldybė turėtų aktyviau ieškoti privačių partnerių, fondų. Aktyviau bendradarbiauti su kaimo bendruomenėmis, kaimo sporto klubais, kurie taip pat gali įnešti savo indėlį.
Ačiū už pokalbį.