Retas kuris gali save įvardinti tikru mūsų šalies patriotu, o jaunimo tarpe ši sąvoka skamba dar rečiau. Patriotizmas yra ne tik pagarba žmogaus teisėms, liberaliai demokratijai, bet ir sudaro stiprų tarpusavio ryšį su gimtąja aplinka, žmonėmis. Apie tai kalbamės su LR liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono skyriaus nariais, veikliais, iniciatyviais ir įdomiais žmonėmis – Kisinių kaimo bendruomenės pirmininke Donalda Saule Surplyte, Gargždų krašto muziejaus filialo Agluonėnų vadove Gabija Šutkute, kultūrinės veiklos vadybininke Inesa Gaudutyte ir teisininku Justu Ruškiu.
Aktyviai dalyvaujate kultūrinėje, visuomeninėje veikloje. Nuo ko viskas prasidėjo? Ką tai duoda jaunam žmogui?
Justas: Visko pradžia – „Kranto“ mokykloje. Buvau aktyvus jau klasėse, kai buvau seniūnas ar pavaduotojas. Jaunam žmogui tokia veikla duoda supratimą, kiek svarbu yra tavo įdėtas darbas, kiek svarbu komanda -tai yra žmonės, su kuriais vykdai veiklą. Mano atveju, man buvo įdomi įvairi veikla, man patiko tuo domėtis, tuo gyventi.
Saulė: Visada mano gyvenime buvo visuomeninė veikla. Dar prisimenu visuomeninės veiklos užuomazgas, kai dalindavau maltiečių sriubą bei organizuodavau popietės vaikams iš vaikų namų, todėl sunku įvardinti, kada buvo pradžia, ar nuo tos dienos, kai pradėjau savanoriauti jaunimo organizacijose, ar nuo tos dienos, kai tapau bendruomenės pirmininke. Ką man tai duoda ir davė? Tikriausiai neįkainojamą patirtį įvairiose gyvenimo srityse – atstovavimo teisme teisiniais klausimais , skundų bei peticijų formavime bei patirtį atstovaujant seniūnijos, savivaldos ir net valstybės mastu.
Gabija: Savo veiklą aš traktuoju kaip savanorystę. Dar iki šiol, jei kam papasakoju apie savo veiklą ne darbo metu, neretai išgirstu: „O kiek tu už tai gauni?“. Aš gaunu labai daug. Tai pasitenkinimas savo veikla, užimtumas, gražios, draugiškos aplinkos jaunimui, gyvenančiam kaimo vietovėse, sukūrimas, savo gyvenvietės garsinimas, žinojimas, kad tai mano indėlis į visuomenės gerovę.
Inesa: Esu kultūrinės veiklos vadybininkė. Žinojau, kad dirbsiu kultūros sferoje nuo devintos klasės. Visada aktyviai dalyvavau visuomeninėje veikloje, lankiau jaunimo klubą, pati organizavau veiklą ir darbus, būdama Veiviržėnų gimnazijos mokinių savivaldos prezidente. Savanorišką darbą, aktyvų dalyvavimą kultūrinėje visuomeninėje veikloje jaunas žmogus turėtų suprasti kaip galimybę įgyti socialinių įgūdžių, atrasti save įvairiose veiklose, plėsti savo pažinčių ratą, įgyti patirties įvairiausiose gyvenimiškose situacijose.
Ar lengva jaunam žmogui save realizuoti, ypač gyvenančiam kaimiškoje vietovėje? Jei sunku – kas trukdo (ką ir kaip reikėtų keisti Savivaldybės lygmeniu, kad jaunimas turėtų daugiau saviraiškos galimybių (laisvalaikio ir visuomeninė veikla))?
Justas: Savęs realizacija priklauso nuo paties asmens savybių.
Saulė: Taip, realizacijos galimybės kaimiškose vietovėse yra mažesnės, bet niekas netrukdo ieškoti jų plačiajame pasaulyje, tuo labiau, kad informacijos srautai yra tokie dideli ir pasiekiami. Gal būt valdžios atstovams vertėtų sunerimti dėl jaunimo migracijos, gal reikėtų atkreipti dėmesį ir jaunimo poreikius, o ne traktuoti, kad jie vis tiek nebalsuoja.
Gabija: Aktyviam jaunuoliui nėra labai didėlės įtakos, ar jis gyvena kaime, ar mieste. Svarbu noras ir užsidegimas.
Inesa: Klaipėdos rajone, kiekvienoje seniūnijoje yra nemažai užsiėmimų, kurie gali patenkinti jaunuolių saviraiškos poreikius, tačiau susitelkimas veiklų jaučiamas tik seniūnijų centruose – miesteliuose.
Kaip įsivaizduojate vietos savivaldą? Kaip turėtų vykti Savivaldybės ir vietos gyventojų bendradarbiavimas?
Justas: Dažnai galvojame, jog savivaldybė yra atsakinga už viską, t.y. kažkas ateis ir nupjaus patvorius, surinks šiukšles ir pan. Vietos savivaldą aš įsivaizduoju kaip instituciją, nustatančią bendrą strategiją, galvojančią ir sprendžiančią, kaip įveikti atitinkamas problemas, kaip sukurti naujas darbo vietas, kaip pritraukti turistus, kaip spręsti darželių problemas ir pan. Todėl požiūris, jog už mane ateis ir sutvarkys, turėtų kisti.
Saulė: Svarbiausia, jog savivaldos priimami sprendimai būtų skaidrūs – todėl būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius bei išsakomas pozicijas.
Inesa: Politikų susitikimai su vietos gyventojais būtini ne tik prieš rinkimus, bet ir metų eigoje. Susitikimuose turi būti diskutuojamos tos gyvenvietės problemos, siūlomi sprendimų būdai. Niekas geriau nežino problemų ir dažniausiai sprendimu būdų kaip tos vietos gyventojai.
Kokia Jūsų Klaipėdos rajono ir Jūsų gyvenamosios vietovės vizija?
Justas: Klaipėdos rajonas šiemet pripažintas kaip geriausia Lietuvos vieta gyventi. Rajono savivaldybės pareiga užtikrinti naujų projektų iniciavimą, skatinti, kviesti, bendradarbiauti su verslu, galinčiu rajone sukurti naujas darbo vietas. Būtent darbo vietų kūrimas turi lemiamos įtakos apsisprendime gyventi Klaipėdos rajone. Žinoma, negalima pamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename.
Dalyvavimas politikoje – gerai tai ar blogai?
Justas: Dalyvavimas politikoje man pirmiausia – tai savęs, savo minčių, siekių, idėjų realizacija. Dažnai girdime, jog politikoje reikia naujų, jaunų veidų, tačiau vyresnieji į jaunus žmones, tokius kaip aš, žiūri su nepasitikėjimu. Tačiau, mano manymu, atėjo laikas įsiklausyti į jaunus žmones, jų idėjas, jų viziją.
Inesa: Gerai, kol interesai nukreipti gyventojų gerovei užtikrinti.
Saulė: Jeigu einama su kilniais tikslias ir siekiais, tai dalyvavimas politikoje yra būtinas, nes dabartinėje politikoje tikrai trūksta skaidrumo ir, galų gale, atsigręžimo į žmones, nesvarbu kokios socialinės padėties ar amžiaus jie būtų.
Ačiū už pokalbį