Dar viena interviu ciklo su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sudarytų komitetų pirmininkais pokalbininkė – Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė, kuri mano, kad iš bendradarbiavimo su įvairiomis įstaigomis gali gimti ne vienas geras ir racionalus sprendimas.
Esate paskirta Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininke. Darbą šiame komitete lėmė Jūsų asmeninis pasirinkimas ar tai daugiau politiniu susitarimu grįstas sprendimas?
Atsakysiu trumpai – ir viena, ir kita. Politiniu požiūriu, į šio komiteto pirmininko poziciją buvo nutarta teikti opozicijos atstovą. Vertinant iš asmeninio pasirinkimo pusės – šios srities veiklos man yra žinomos ir artimos: būdama Klaipėdos miesto tarybos narė darbavausi Socialinių reikalų komitete, Šeimos taryboje, Neįgaliųjų reikalų taryboje. Mano kandidatūrai vienbalsiai pritarė Liberalų sąjūdžio frakcija.
Džiaugiuosi, kad komitete teks dirbti kartu su tikrais šios srities specialistais: Tarybos nariais Dalija Šeporaitiene (buvusi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus vedėja), Andriumi Adomaičiu (Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas), Biruta Alšauskiene (smulki verslininkė) ir Voldimara Jasmontaite (Gargždų miesto ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja).
Kokios yra Jūsų, kaip komiteto pirmininkės, funkcijos ir atsakomybės? Kaip apibūdintumėte savo komiteto darbą?
Jei vadovautumėmės vien tik Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, komiteto pirmininko darbas apsiribotų labai siauromis funkcijomis: komitetų posėdžių šaukimu, pirmininkavimu, darbotvarkės sudarymu, dokumentų bei kitos medžiagos parengimo organizavimu, pavedimų komiteto nariams formulavimu, jiems reikalingos medžiagos ir dokumentų pateikimu, atsakingų asmenų kvietimu dalyvauti posėdžiuose, komiteto narių informavimu apie pasiūlymų ir rekomendacijų vykdymą.
Be abejo, neketinu jomis apsiriboti. Su komiteto kolegomis ir kuruojamų sričių vedėjais jau esame apsitarę dėl išvažiuojamųjų posėdžių po socialines, sveikatos įstaigas, dienos centrus organizavimo. Asmeniškai didelį dėmesį skirsiu tiesioginio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp politikų ir vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų skatinimui. Tai apima ir susitikimus su kuruojamų įstaigų vadovais, NVO atstovų dalyvavimą komitetų posėdžiuose, jų nuomonės ir pasiūlymų išklausimą. Turiu pamąstymų inicijuoti Šeimos, Neįgaliųjų Tarybų kūrimąsi, kurių veikloje dalyvautų nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, administracijos atstovai, politikai.
Komiteto veiklos laukas labai platus: tai ir rajono gyventojų socialinės rūpybos bei sveikatos apsaugos klausimų spendimas, ir socialinių, sveikatos ar panašaus profilio nevyriausybinių organizacijų veiklos skatinimas, sveikatos bei socialinės apsaugos institucijų darbo priežiūra, pasiūlymų ir rekomendacijų dėl jų veiklos teikimas.
Be abejo, gilinsiuosi ir į kitas Klaipėdos rajonui aktualias sritis, tokias kaip švietimas, vietos ūkis, atliekų tvarkymas, turizmo ir sporto infrastruktūros plėtra. Į Tarybą atėjau dirbti, todėl kiekvienas rajono gyventojas gali drąsiai kreiptis į mane jam rūpimu klausimu. Stengsiuosi padėti.
Kaip yra inicijuojami, priimami Tarybos sprendimai? Koks vaidmuo tenka komitetams, Jums, kaip komiteto pirmininkei?
Taryboje sprendimai yra priimami kolegialiai, balsų dauguma. Tarybos posėdžiams klausimus (sprendimų projektus) rengia ir teikia Tarybos komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, Tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, Tarybos nariai, Savivaldybės kontrolierius, Meras ir Administracijos direktorius.
Akivaizdu, kad tiek komitetai, tiek kiekvienas Tarybos narys turi galimybę juos teikti ir siūlyti. Svarbiausia – visi sprendimai turi atliepti gyventojų poreikius. Manau, kad reikia intensyviau bendrauti su socialinių paslaugų ir sveikatos įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, skatinti iniciatyvas iš apačios.
Aišku, be galo svarbu, kad kiekviena kylanti iniciatyva sulauktų kitų Tarybos narių palaikymo, pritarimo, kad į teikiamus pasiūlymus būtų įsiklausoma, nes tik tada jie bus įgyvendinami.
Kaip komiteto pirmininkė, norėčiau suorganizuoti neįgalių asmenų bei juos vienijančių organizacijų apklausą apie sunkiai pasiekiamas Klaipėdos rajono viešąsias erdves: kurių rajone veikiančių valstybinių, savivaldybės kultūros ar kitų biudžetinių įstaigų patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems, ar žmonių su negalia poreikiams pritaikytos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų perėjos, parkai ar kiti lankytini objektai.
Manau, kad svarbu apsibrėžti prioritetus dėl finansavimo paskirstymo socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos sektorių plėtrai, nepamirštant ir šioje srityje dirbančių specialistų motyvavimo, kvalifikacijos kėlimo bei patirties pasisėmimo galimybių.
Ar esate detaliai susipažinusi su Jūsų kuruojamos srities bendra situacija, ar tai nauja Jums sritis ir dar tik planuojate gilintis į esamas problemas?
Daug patirties šioje srityje sukaupiau dirbdama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitete. Būdama Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės pirmininko pavaduotoja bei Šeimos tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė analizavau ir sprendžiau klausimus, susijusius su mano atstovaujamo komiteto veiklos sritimis. Klaipėdoje sukauptas žinias ir patirtį stengsiuosi perkelti į Klaipėdos rajoną.
Klaipėdos rajono situaciją taip pat esu analizavusi – sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų sričiai didelį dėmesį dar prieš tapdama Tarybos nare. Daug vertingos informacijos ir pasiūlymų gavau susitikimų su Gargždų miesto ligoninės, rajono ambulatorijų atstovais, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Gargždų viltis” narėmis, Klaipėdos regiono aklųjų centru, rajono kaimo bendruomenėmis.
Vis tik teigti, kad žinau absoliučiai viską, būtų pernelyg drąsu. Todėl mano darbotvarkėje numatytas ne vienas susitikimas su kuruojamos srities įstaigų vadovais. Su kai kuriais iš jų jau esu susitikusi ir bendravusi. Vienas pavyzdžių: dalyvavau V.Gaigalaičio globos namuose rengtoje konferencijoje. Apsilankiusi šioje įstaigoje direktoriaus paprašiau detaliau papasakoti apie globos namų teritorijos sutvarkymo planus bei vizijas. Tokią praktiką, manau, taikysiu ir ateityje.
Galbūt esate susipažinusi su kitų Europos sąjungos šalių gerąja praktika, susijusia su Jūsų kuruojama sritimi? Ką galėtumėte pritaikyti Klaipėdos rajone?
Esu iš prigimties smalsus žmogus, esu apkeliavusi beveik visą Europą. Išvykusi tiek darbiniais, tiek asmeniniais klausimais visada atkreipiu dėmesį į projektus, sprendinius, kuriuos būtų galima įgyvendinti ir pritaikyti savivaldos lygmenyje. Turiu sukaupusi ne mažą vakarų valstybių įgyvendintų įdomių architektūrinių sprendinių fotoarchyvą. Ne kartą teko dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir susipažinti su artimiausių mūsų kaimynų – Latvijos bei Estijos vykdomais socialiniais ir sveikatos prevencijos projektais. Kaimynų patirtį pritaikant viešąsias erdves neįgaliųjų poreikiams galime panaudoti ir mūsų rajone.
Manau, kad įtraukdami nevyriausybines organizacijas, socialines paslaugas Klaipėdos rajone galime perkelti arčiau žmogaus. Vadovaudamiesi tarptautine praktika, Klaipėdos rajone galėtume pradėti teikti atokvėpio paslaugas senjorams (išnaudojant V. Gaigalaičio potencialą), vaikams ir jaunimui su negalia atokvėpio paslaugas galėtumėme teikti jų namuose. Aš jau net nekalbu apie universalų dizainą, t.y. aplinkos pritaikymą neįgaliesiems, senjorams, mamoms su vežimėliais. Jau šiandien aišku, kad reikia spręsti pasiekiamumo klausimą poliklinikoje, pašte.
Mūsų rajono žmonės nė kiek ne prastesni nei latviai, suomiai, čekai ar danai, todėl stengsimės gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę, keisti požiūrį į sveikatos prevenciją, siekti universalaus dizaino įgyvendinimo.
Rinkimų kampanijos metu visi kandidatai į merus ir Tarybos narius Klaipėdos rajonui žadėjo permainų. Kokius esminius pokyčius ketinate inicijuoti iš savo komiteto kuruojamos srities? Ar vis tik sprendimų iniciavimas – daugiau politinio pasitikėjimo postus užimančių politikų ir Administracijos vadovų darbas?
Sprendimų inicijavimas turi būti ir Tarybos narių, ir Administracijos vadovų, ir politinio pasitikėjimo postus užimančių politikų bendras darbas. Svarbiausia – visi sprendimai turi atliepti gyventojų poreikius.
Galbūt pasikartosiu, bet manau, kad Savivaldybės administracijos vadovams, politikams reikia intensyviau bendrauti su socialinių paslaugų ir sveikatos įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, skatinti iniciatyvas iš apačios. Būtent tai ir darysiu, nes tikiu, kad iš šio bendradarbiavimo gali gimti ne vienas geras ir racionalus sprendimas.
Nors komiteto veikla gana plati, gal galėtumėte įvardinti tris prioritetines sritis, kurioms skirsite didžiausią dėmesį?
Aš asmeniškai manau, kad sveikatos srityje būtina tęsti rizikos veiksnių, darančių įtaką sveikatai, alkoholio vartojimo jaunimo tarpe prevencines programas; jaunimui palankių sveikatos paslaugų organizavimą (į šį procesą labiau įtraukiant bendruomenes ir politikus); tęsti savižudybių prevencijos programas.
Socialinėje srityje reikia plėsti paslaugų spektrą, ypač gerinant kokybę. Reikia stiprinti vietos bendruomenes ir dalį socialinių paslaugų perkelti arčiau žmogaus, į seniūnijas. Kad ir finansuojant alternatyvius socialinių paslaugų tiekėjus, nes tai ir patogiau, ir pigiau. Būtina steigti atokvėpio paslaugas senjorams žmonėms su negalia. Artimiausiu metu reikia įkurti vaikų dienos centrus socialinės rizikos vaikams Veiviržėnų ir Kretingalės-Kalotės-Plikių kryptimis, detaliau peržiūrint konkrečias vietoves šiose seniūnijose, kur tas poreikis didžiausias, kad būtų ir patogu ir ekonomiškai naudinga. Matau egzistuojantį poreikį steigti savarankiško gyvenimo namus savarankišką gyvenimą pradedantiems jauniems žmonėms su negalia. Gargžduose nors vienoje mokykloje turi būti sudarytos sąlygos vaikams su judėjimo negalia įgyti vidurinį išsilavinimą.
Veikti tikrai yra ką ir tikiuosi, kad komitete pavyks dirbti darniai bei sulaukti Tarybos narių palaikymo.
Parengė Inga Jumbytė
Patalpinta mano-gargzdai.lt tinklalapyje