Gabija Šutkutė
Retas kuris gali save pavadinti tikru mūsų šalies patriotu, o jaunimo tarpe ši sąvoka skamba dar rečiau. Dauguma jaunų žmonių yra gimę jau nepriklausomoje Lietuvoje, todėl jie nepatyrė laisvės kovų, didžiulio troškimo išsivaduoti iš priespaudos jausmo. Vis dar gajus mitas, kad patriotai – tai senoliai, kurie išgyveno Tarybų sąjungos priespaudą. Bet meilės Tėvynei jausmas nėra atgyvena, nes darbas be materialaus atlygio ir pasiaukojimas vardan šalies ir jos žmonių gerovės yra nemirštanti vertybė. Tai yra tas bendras jausmas, suvienijantis žmones, padedantis tvirtą pamatą vieningai valstybei.
Patriotizmas – tai ne tik pagarba žmogaus teisėms, liberaliai demokratijai, bet ir žmogaus tarpusavio ryšys su gimtąja aplinka. Natūralu, kad žmogui, mylinčiam savo tautą, išsivysto ir pagarba kitų tautų atstovams, jų laisvėms. Patriotizmo jokiu būdu nedera painioti su šovinizmu – savo tautos išaukštinimu, kai žeminamos kitos tautos.
Šiame amžiuje, kai vyksta visuotinė globalizacija, kai nukeliauti iš vienos šalies į kitą pasidarė taip pat paprasta, kaip seniau iš vieno kaimo patekti į kitą, negalima pamirš ir savo tautinio identiteto. Nors yra daug teigiamų globalizacijos aspektų, tokių kaip komunikacijos, technologijų plėtra, ekonomikos kilimas, bet pamirštamos aukštesniosios vertybės, kurias jaunas žmogus atsineša būtent iš savo gyvenamosios aplinkos.
Dažnai jaunam žmogui atrodo, kad etninė kultūra, tai nuobodi seniena, bet būtent ji padeda neprarasti tautinio identiteto dabartinėje visuomenėje. Dvasiniai dalykai, tokie kaip folkloras, tautosaka, liaudies muzika, šokiai, papročiai ypač reikalingi šiuolaikiniame pasaulyje, nes jie ugdo žmoguje tautiškumą, skiepija pilietiškumo principus. Todėl svarbu ją puoselėti ir perteikti jaunajai kartai.
Pilietiškumas nėra tik ėjimas balsuoti ar vėliavos iškėlimas per valstybines šventes. Tai – sąmoningai suvokiama pareiga ginti tėvynainių teises ir laisves. Nes būtent žmogaus bei tautos laisvė ir yra aukščiausia vertybė.
Artėjant Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai, linkiu nepamiršti šių tiesų ir puoselėti tikrąsias vertybes.