Nerijus Galvanauskas
LR liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas
Bendradarbiavimas – gražus lietuviškas žodis, galintis apimti bet kurią žmogaus, įmonės, savivaldybės ar valstybės gyvenimo sferą. Bendradarbiauti ketinančios šalys dažniausiai turi abipusę naudą, kuri ilgainiui gali virsti bendrais projektais ar sąjungomis (pvz. ES, NATO).
Klaipėdos rajono savivaldybės bendradarbiavimą vertinu kritiškai dviem aspektais – praktiškai nėra bendravimo su Klaipėdos miesto savivaldybe ir ilgalaikio vieningo požiūrio. Taip pat trūksta bendradarbiavimo su Vakarų šalių savivaldybėmis.
Neteigiu, kad pykstamės su klaipėdiečiais – paprasčiausiai nebendravimas ir savivaldybių interesų nederinimas atveda prie sudėtingų situacijų. Klaipėdos miestas per 20 metų prarado ketvirtį (apie 50 tūkst.) gyventojų, mūsų savivaldybės gyventojų skaičius padidėjo taip pat ketvirčiu (apie 10 tūkst.) gyventojų. Dauguma klaipėdiečių statosi namus priemiestinėse seniūnijose ar Gargžduose, taip didindami Klaipėdos rajono mokesčių mokėtojų skaičių ir rajono savivaldybės pajamas. Konfliktai ir nepasitenkinimas kyla dėl Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių AB „Klaipėdos vanduo“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC), VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, kurių teikiamų paslaugų kaina nustatoma neatsižvelgiant, kad nemaža dalis vartotojų – rajono gyventojai. Koks galėtų būti sprendimas? Manau, kad išeitis – bendra šių dviejų savivaldybių naujų darbo vietų kūrimo ir investicijų skatinimo strategija. Tai leistų sumažinti gyventojų nedarbą, gyventojai turėtų geresnes galimybės rinktis patrauklesnį darbdavį. Dėl riboto darbuotojų skaičiaus verslas natūraliai privalėtų didinti atlyginimus, daugiau investuoti į darbo našumą ir t.t. Gyventojų pajamų didėjimas – savivaldybių pajamų augimas. Praktiškai visos Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijos turi gerą susisiekimą su Klaipėda, Gargždais, todėl naujų darbo vietų kūrimasis bet kurioje seniūnijoje ar savivaldybės centre sumažintų nedarbą visame rajone. Minėtos strategijos prioritetais turėtų būti naujų skrydžių maršrutų atsiradimo Palangos oro uoste skatinimas, infrastruktūros įrengimo pramoninėse teritorijose dalinis finansavimas, parama bendradarbiavimo ir verslo misijoms Skandinavijos šalyse.
Bendradarbiavimas su Vakarų šalių savivaldybėmis leistų keistis gerąja praktika, kaip tvarkyti savivaldybės ūkį, švietimo, kultūros, socialinius sektorius, investicijas į juos. Tai taip pat atvertų galimybę įvairiems kolektyvams (pvz. šokių ar sporto) dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Tarptautinis bendradarbiavimas taptų papildoma motyvacijos priemone savivaldybių administracijų darbuotojams – jie galės tiesiogiai pasisemti naujų idėjų.
Vakarų pasaulyje įprasta, kad kartu su savivaldybių atstovais į susitikimus dažniausiai vyksta ir verslininkų delegacijos. Verslui tai yra gera terpė, leidžianti praplėsti savo rinkas ir tiesiogiai bendrauti su savivaldybės-partnerio aukščiausiais vadovais. Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybė bendradarbiauja tik su Ilavos miestu Lenkijoje ir Maardu savivaldybe Estijoje. Klaipėdos rajono savivaldybei privalu naudotis dabartiniais rajono verslo kontaktais ir užmegzti kontaktus su Skandinavijos, Vokietijos, Beneliukso šalių savivaldybėmis. O tai nėra sudėtinga šiais laikais, kuomet kiekviena savivaldybė turi savo internetinę svetainę su visų administracijos darbuotojų kontaktais. Tiesiog imi ir susisieki…